La Cigâla et la Fourniga Auguste Tandon (18? - ?)

La Cigâla, én soun zîou-zîou
Tout l’Estîou ;
Sé trouvèt dins l’hivernage
Embé la crous dâou vizage ;
Et, lâyssan sans lous clavâ
Déspénsa ét gârda-mangeâ,
S'én anèt cridâ famîna
Chès la Fournîga vézîna ;
La préguêt dé yé préstâ
Quâouques grans per subsist,
Jusqu’à la sézoun nouvèla :
« A pagâ sérây fidèla,
Avan câoucas, per ma fé,
Lous intérèsses tabé. »
La Fournîga és pas préstâyra,
Aco’s soun méndre défâou :
« Déqué faziâs âou tén câou ? »
Diguét à nôstra Empruntâyra,
« As passans, soir ét mati,
Cantave, sans vous désplâyre.
Cantaves : mé fây plézi,
Dansâs doun âra, Coumâyre. »



Livre I, Fable 21, La Cigale et la Fourmi

Commentaires